Kėbaičiai  – dvaras Raseinių valsčiuje[1].

Primiškės (Prímiškės) – apie 20 ha dirva Kėbaičių dvare. Ribojasi su Šaltuonos upe. Baltžemis su juodžemiu. Seniau buvę miškai, dabar (1935 m.) gryni laukai.

Kadagynė (Kadágynė) – apie 50 ha dirva Kėbaičių dvare. Iš pietų prieina up. Šaltuona. Baltžemis.

Šaltuona (Šaĺtona) – per Kėbaičių dvaro laukus tekantis upelis. Išteka iš Žemygalos laukų ir įteka į Šašuvį.

Žydpelkė (Žýdpelkė) – apie 3 ha pelkė Kėbaičių dvare. Prieina Lenkelių miškas. Dirvožemis dumblas. Pasakoja žmonės, kad senovėje pasikoręs žydas, todėl ir vadinasi[2].

Kėbaičiai (Kebáičiai) – kaimas Raseinių valsčiuje.

Baroniškės (Baróniškės) – apie 85 ha pievos Kėbaičių kaime. Vakaruose prieina Girdvainių [kaimo] žemė. Juodžemis.

Šaka (Šáka) – apie 3 m. pločio upelis Kėbaičių kaime. išteka iš Strimpjaunio pelkių, įteka į Šaltuoną. Senovėje vaidendavosi – lakstė ponaičiai.

Kapinikės – apie 2 ha kapinės Kėbaičių kaime. rytuose prieina Pakapurnio laukai. Senovėje vaidenosi – deivės vaikščiodavo.

Bravarukas (Bravárukas) – apie 8 ha pelkė Kėbaičių kaime. vakaruose susisiekia su Lenkelių mišku. Juodžemis. Seniau vaidendavosi.

Kėbaičių ežeras (Kebáičių ežeras) – apie 10 ha pelkė Kėbaičių kaime. iš pietų pusės prieina Griniškės [kaimo žemė?]. Šlynas. Yra užsilikęs priežodis: Dieve, sergėk nuo bado, maro, ugnies irKebaičių vejos[3].

Kengiai (Keńgiai) – dvaras Raseinių valsčiuje[4].

Aušgiriukas (Auš́giriukas) – apie 3 ha miškelis Kengių dvare. Iš pietų prieina Lenkelių kaimas. Juodžemis.

Kengių kalnas (Keńgių kalnas) – apie ½ km² kalnas Kengių dvare. Pakeliui į Raseinius.

Ročajus (Ročájus) – per Kengių kaimą tekantis upelis. Išteka iš Kengių laukų ir įteka į Dubysą.

Šlapkelis – keliukas Kengių dvare. Nueina į Dubysą.

Degužravis (Dégužravis) – per Kengių kaimą tekantis upelis. Išteka iš Kengių laukų.

Devieskelis (Dévieskelis) – kelias Kengių kaime. Pasakoja žmonės, kad senovėje vaikščiodavusios deivės, todėl ir vardą gavo[5].

Lygumos (Lýgymos) – apie 20 ha kalnai Kengių kaime. Prieina Dubysa. Molis ir smėlis.

Lankos (Lánkos) – apie 10 ha pievos Kengių kaime. Prieina Dubysa. Smėlis.

Vidupeliai (Vídupeliai) – apie 2 ha pievos Kengių kaimo žemių viduryje. Baltžemis.

Statkelis (Státkelis) – apie 1 m pločio keliukas Kengių kaime. Veda stačiai žemyn, į Dubysą.

Kulkiai – kaimas Raseinių valsčiuje[6].

Ajerynė (Ajerýnė) – apie 3 pieva Kulkių kaimo šiaurėje. Prieina prie Kengių kaimo. Ilga siaura pelkė, vasarą išdžiūsta. Molis su juodžemiu.

Banynė (Banýnė) – apie 5 ha dirva Kulkių kaime. Geros rūšies mokis ir juodžemis. Baninę pirko Rauda; seniau gyveno Banys.

Beržynė (Beržýnė; seniau vad. Beržinskýnė) – apie 3 ha šlapia pieva Kulkių kaime, netoli (už 2 km) Kaimelės. Seniau gyveno Beržinskis, dabar valdo Rauda. Pasakoja, kad vaidenasi pakaruoklis su virve ant kaklo.

Eglynė (Eglýnė) – apie 3 miškas Kulkių kaime. Iš šiaurės, už 2 km Padubysio kaimas. Yra šaltinių upelių, kurie sudaro daug balų. Upeliai įteka į Dubysą.

Spurnynė (Spurnýnė) – apie 4 ha dirva Kulkių kaime. Iš pietų prieina Laužų kaimas. Molis.

Veja (Vejá) – apie 3 ha vasarą išdžiūstanti pelkė Kulkių kaime. Iš rytų pusės prieina prie miško. Kupstai ir balos, apsemta vandeniu.

Laužai – kaimas Raseinių valsčiuje[7]^.

Ajarynė (Ajarýnė) – apie ½ ha pelkė Laužų kaime. Iš vakarų pusės prieina prie Beržytės kaimo. Dumblas.

Graužukai (Graužúkai) – apie 2 ha dirva Laužų kaime. Molis.

Gintaras – per Laužų kaimą tekantis upelis. Išteka iš Kerytės (?) pelkių. Dugnas – dumblas ir molis.

Gelda (Geĺda) – pro šiaurinę Laužų kaimo pusę tekantis upelis. Juodžemis ir dumblas upelio dugne.

Kluonas (Kluónas) – apie 3 ha pieva Laužų kaime. Aplinkui pelkė; šlapia vieta.

Kapeliai (Kapéliai) – apie 2 arų kapai Laužų kaime. Dabar (1935 m.) ariama dirva už ½ km nuo Beržytės. Palaidoti rusų kareiviai, žuvę laike Didžiojo karo. Dirvožemis šlynas.

Karklynė (Karklýnė) – apie ½ ha pelkė Laužų kaime. Netoli (apie 300 m) nuo Gintaro upės. Karklynės vanduo įteka į Gintarą. Dirvožemis klampus dumblas.

Navakauskynė (Navakauskýnė) – apie 5 ha dirva Laužų kaime, 10 metrų nuo Beržytės kaimo. Dabar (1935 m.) valdo V. Mockus. Molis su juodžemiu.

Šakutė – apie 30 ha krūmai Laužų kaime, į rytus nuo Lenkelių kaimo. Iš krūmų išteka šakutės upelis. Palijus ištvinsta. Juodžemis.

Lenkeliai – dvaras Raseinių valsčiuje[8].

Kupstė (Kúpstė) – apie 10 pieva Lenkelių dvare. Iš šiaurės susisiekia su Strumpieniu (?). Juodžemis.

Šatrynė (Šatrýnė) – apie 3 ha krūmai Lenkelių dvare. Iš rytų pusės rubežiuojasi su Pakapurniu. Dumblas.

Vanago trakelis (Vánago trakelis) – apie 4 ha krūmai Lenkeliuose. Iš šiaurės prieina Lenkelių dvaras.

Sebeitiškė (Sebèitiškė) – apie 3 ha pieva Lenkelių dvare. Iš rytų prieina Šatrytė. Dumblė.

Šakutė (Šakùtė) – apie 8 ha pieva Lenkelių dvare. Susisiekia su Kebaičių žeme. Senovėje vaidenosi: pasirodydavo ponaičiai ir klojime kuldavo. Dirvožemis baltžemis.

Eglynas (Eglỳnas) – apie 25 ha miškas Lenkelių dvare. Susisiekia su Kengių dvaro žeme.

Šakelė (Šákelė) – vasarą išdžiūstantis upelis Lenkelių dvare. Teka per Perkūniškio laukus.

Linkava (Línkava) – žiemą neužšąlantis upelis Lenkelių dvare. Prasideda to dvaro lakuose, įteka į Alkupį.

Pakapurnis (Pákapurnis) – dvaras Raseinių valsčiuje.

Gojus (Gójus) – apie 15 ha miškelis, prieinantis prie Pakapurnio dvaro. Juodžemis.

Diferencija (Difárancija) – apie 15 ha dirva Pakapurnio kaime, iš pietų pusės nuo Gojaus. Seniau buvo pono, bet sukilo Karališkių gyventojai ir atėmė. Šlyna, molėta žemė.

Dūnojus (Dūnójus) – vasarą išdžiūstantis upelis Pakapurnio kaime, teka pro Difarancijos dešinę pusę. Išteka iš Pakapurnio laukų.

Pakapurnio kalnelis (Pákapurnio kalnelis) – apie ½ ha kalnelis Pakapurnio dvare, už 2 km iš šiaurės pusės prieina prie Dubysos. Žvyro ir smėlio dirva. Anksčiau buvo laidojami žmonės. Dabar (1935 m.) randama žmonių kaulų[9]^.

Derlingynė (Derlin'gynė) – apie 30 ha dirva Pakapurnio dvare, iš rytų pusės nuo Dubysos. Molis. Žmonės pasakoja, kad seniau gyvenęs Derlingis. Nuo jo ir vardą ši gavusi. Seniau pasikoręs koks žmogus.

Petriškės (Petríškės) – apie 15 ha dirva Pakapurnio dvare. Iš šiaurės prieina Pakapurnio laukai. Seniau gyvenęs Petraitis. Nuo jo ir ši vieta vardą gavusi. Molis su smėliu.

Pakapurnis (Pákapurnis) – kaimas Raseinių valsčiuje[10].

Alkupis (Aĺkupis) – upelis Pakapurnio kaime. Išteka iš Perkūniškės laukų, įteka į Dubysą. Teka Kėbaičių kaimo dešine puse. Labai statūs krantai.

Kelmynė (Keĺmynė) – apie 60 ha dirva Pakapurnio kaime, į pietų pusę nuo Alkupio. Molis su juodžemiu. Vaidendavosi: išbėgdavo mergaitė su baltais marškiniukais.

Paršravis (Páršravis) – šaltinėlis Pakapurnio kaime. Teka upeliu per Eglynę, įteka į Alkupį.

Gaigalas (Gaígalas) – apie 1 ½ ha pelkė Pakapurnio kaime. Prieina prie Kelmynės. Dirvožemis – purvė. Pasakoja, kad senovėje bobos susimušė su gaidžiais, todėl ir pavadino.

Kupstiškės (Kuṕstiškės) – apie 1 ½ ha ganykla Pakapurnio kaime. Prieina prie Pakapurnio dvaro. Juodžemis.

Pagluosnis (Págluosnis) – apie 2 ha pieva Pakapurnio kaime. Iš rytų prieina prie Striumpjaunio. Baltžemis.

Striumpjaunis (Striúmpjaunis) – apie 3 ha pelkė Pakapurnio kaime. Prieina prie Kėbaičių žemės. Dumblas.

Smulkiškės – apie 5 ha pieva Pakapurnio kaime. Iš pietų pusės prieina prie Kėbaičių žemės.

Perkūniškė (Perkúniškė) – kaimas Raseinių valsčiuje.

Perkūniškė (Perkúniškė) – apie 8 ha miškas Perkūniškės kaime. Tame kaime senovėje buvo didelis miškas. Jame augo vien ąžuolai. Kas metai įtrenkdavo perkūnas į vieną aukščiausią medį, nuo to ir pavadino ąžuolyną Perkūniške. Dabar (1935 m.) yra miškelis ir 3 gyventojai (ūkiai?), apsigyvenę Perkūniškės kaime[11].

Baltžemis (Balžemis) – apie 3 arų dirva Perkūniškės kaime. Dirvožemis akmenys, žvyras, niekas neauga. Iškasama žmonių kaulų.

Velnių šulinėlis (Velnių' šulinė'lis) – šaltinėlis pačiame Perkūniškės kaimo viduryje. Aplankui pievos. Seniau velniai, pasivertę juodvarniais, vaidendavosi ir šaltinėlį maudydavosi.

Žičkiškė – apie 277 ha kaimas Raseinių valsčiuje. Išsidėstęs abipus vieškelio, einančio iš Raseinių į Betygalą, 3 km nuo Raseinių.

Žičkiškė – apie 85 ha dvaras Raseinių valsčiuje. Vieta lygi, prie molio[12].

Kybartai (Kybartaĩ) – 30-40 ha dirbama žemė Žičkiškės kaime. 10 ha Kybartų valdo Pranas Bakutis. Likusius – Žičkių dvaras. Šią žemę valdė du ūkininkai. Tie ūkiai per suktybes atiteko Žičkių dvarui.

Kaukų kalnelis (Káukų kalnelis) – apie ½ ha 3 m aukščio kalnelis Žičkiškės kaime prie Krukės upelio.

Krukė (Krúkė) – per Žičkiškės upelį tekantis upelis. Prasideda Kulkių kaimo laukuose, įteka į Gintarą ties Andrušaičiais. Vasarą išdžiūsta.

Laisvytis (Laisvỹtis) – per Žičkiškės upelį tekantis upelis. Išteka iš balos Žičkiškės kaimo rytuose. Upelis turi tris šakas: viena šaka įteka į Krukę, kita taip pat į Krukę, o trečia į Prabaudą. Pirmos dvi šakos vasarą išdžiūsta.

Lempickynė (Lesupickỹnė) – apie 50 ha žemė Žičkiškės kaime, prie Laisvyčio upelio. Valdo: Stasys Mankus 9 ha, Stasys Vaitkus 9 ha, Vladas Mašauskis (?) 8 ha, Marija Vitkauskienė 15 ha, Pranas Bakutis 10 ha. Vieta lygi, priemolis. Pavadinta todėl, kad ten atsikraustė vokietis lempickis, tai ir buvo kaimas (?) pavadintas Lempickiais. Anksčiau šis kaimas vadinosi Lietkaimiu. Lietkaimis perėjo Lempickiams, o Lempickių ūkis Žičkių dvarui.

Prabauda (Prabaudá) – per Žičkiškės upelį tekantis upelis. Prasideda Rakavos miškuose, įteka į Šaltuoną. Pavasarį užlieta laukus, kurie pavadinti Platumomis. Platumos yra dvi: 10 ha prie Žičkiškės ir 14 ha prie Šukiškių.